Sąvoka “aktyvumas” dažnai naudojama apibudinti įvairius psichinius procesus, tačiau vis dar turi būti tiksliau apibrėžta. Ši problema gali būti suformuluota kaip žmogaus psichikos raidos determinizmo problema. Buržuazinėje psichologijoje, S. Freud psichoanalitinė teorija ir biheiviorizmas atstovauja du skirtingus šios problemos sprendimo būdus. Tarybinė psichologija šią problemą sprendžia, remdamasi materialistiniu – dialektiniu metodu. Struktūrinis – funkcinis požiūris, kuriuo remiasi kai kurie žymūs tarybiniai psichologai, įneša naujos šviesos į žmogaus aktyvumo nagrinėjimą. L. I. Bozhovich, prancūzų psichologas A. Wallon ir kai kurie Tarybų bei užsienio filosofai – marksistai teigia, kad žmogus turi įgimtą psichologinį mechanizmą, kuris jam leidžia prisijungti prie bet kurios egzistuojančios socialinės struktūros.